Atlygio planavimas ir mokesčių sistemos skirtumai Baltijos šalyse
2025-02-12
Trys šalys, trys mokesčių sistemos
- Estijoje 2 000 Eur grynasis darbo užmokestis sudaro 2 593 Eur bruto darbo užmokestį, o darbdavio išlaidos 3 470 Eur. Estijos sistema paprasta: į bruto atlyginimą neįskaičiuojamas socialinis mokestis, jį atskirai prideda ir sumoka darbdavys.
- Latvijoje už tą patį neto darbo užmokestį bruto darbo užmokestis yra 2 842 Eur, o darbdavio išlaidos 3 513 Eur. Čia darbdavio mokamas socialinis mokestis taip pat neįtraukiamas į darbuotojo bruto darbo užmokestį.
- Lietuvoje, siekiant išmokėti 2 000 Eur grynąjį darbo užmokestį, bruto darbo užmokestis sudaro 3 306 Eur, nes į šią sumą įskaičiuotas socialinio draudimo mokestis, kurį moka pats darbuotojas, o ne darbdavys. Visos darbdavio išlaidos tokiu atveju siekia 3 364 Eur.
Kadangi Lietuvoje socialinio draudimo įmokos įtraukiamos į darbuotojo bruto darbo užmokestį, jis atrodo didesnis nei kaimyninėse šalyse. Vis dėlto, darbdavio bendros išlaidos yra mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje.
Į ką atsižvelgti planuojant darbo užmokesčio išlaidas?
- Bendrosios išlaidos yra labai svarbios. Planuojant darbo užmokestį svarbu atkreipti dėmesį į bendras darbdavio išlaidas, o ne tik į bruto darbo užmokesčio dydį. Tai ypač svarbu tarptautinėms bendrovėms, kurios lygina darbo sąnaudas skirtingose šalyse.
- Mokesčių struktūros poveikis darbuotojų motyvacijai. Nors bruto darbo užmokestis Lietuvoje atrodo didelis, darbuotojui prieinama suma yra mažesnė. Todėl darbo užmokesčio reikalavimai gali būti didesni, nes darbuotojai yra linkę savo reikalavimus dėl darbo užmokesčio grįsti grynosiomis pajamomis.
- Darbo užmokesčio palyginimas tarp šalių. Baltijos šalyse įmonės dažnai konkuruoja dėl tų pačių specialistų. Atsižvelgiant į tai, svarbu sąmoningai lyginti lygiavertes darbo vietas ir pritaikyti darbo užmokesčio sistemas prie rinkos ir mokesčių sistemos ypatumų.
Šiaurės šalių patirtis
Baltijos šalys, sekdamos Šiaurės šalių pavyzdžiu, turėtų daugiau dėmesio skirti darbo užmokesčio sistemų ir išlaidų struktūros skaidrumui. Daugelis organizacijų jau yra parengusios darbo užmokesčio politiką, tačiau ateityje skaidrumas, suderintas su būsima Europos Sąjungos darbo užmokesčio skaidrumo direktyva, prisidės prie didesnio darbo jėgos mobilumo ir mažesnių darbo užmokesčio skirtumų tarp šalių. Tuo pačiu darbdaviai turės aktyviau rinkti ir analizuoti duomenis, siekdami užtikrinti, kad sąžiningas darbo užmokestis taptų įprasta praktika.
Užuot pasikliovus vien bruto ir neto skaičiais, svarbu suprasti nacionalinę mokesčių sistemą, bendras darbdavio išlaidas ir darbuotojų lūkesčius. Toks požiūris padeda pagrindus sąžiningai ir konkurencingai darbo užmokesčio sistemai, kuri palaiko tiek organizacijų, tiek ekonominį šalių tvarumą.
Bendradarbiavimas, aiškumas ir sąmoningumas yra pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys pusiausvyrą Baltijos šalių darbo rinkoje.