Į Lietuvos darbo rinką įsilieja vis daugiau Z kartos (gimusių 1997–2012 m.) atstovų: dabartiniais duomenimis, beveik kas penktas dirbantysis yra šios kartos atstovas. Tuo metu pasaulyje, skaičiuojama, iki 2025 metų jie sudarys daugiau nei ketvirtadalį visos darbo jėgos.

Vis daugiau verslų tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse pradeda domėtis ne vien tik darbuotojų produktyvumu ir tinkamu atlygiu už darbą, bet ir jų gera savijauta. Visgi, ne visiems vienodai aišku, kas papuola po šia sąvoka. Todėl labai svarbu aiškiai identifikuoti, kad gera savijauta apima kelis veiksnius: sėkmingą karjerą, arba pasitenkinimą darbu, prasmingus socialinius ryšius, fizinę savijautą, ryšius su mus supančia aplinka ir finansinę gerovę.

Yra daug šaltinių, kuriuose galima rasti informacijos apie darbo užmokestį – daugelyje šalių didžiausios darbo užmokesčio duomenų bazės skelbiamos atitinkamų institucijų interneto svetainėse ar nurodomos darbo skelbimuose. Žinoma, neretai pasitaikantis šaltinis yra ir „kaimynas pasakė“. Visgi, dažnai įvairiuose šaltiniuose pateikiama informacija gali skirtis, o tai gali ir lengvai suklaidinti darbo ieškančius asmenis. Kodėl atsiranda tokių neatitikimų ir kaip reikėtų vertinti turimą informaciją?

Ar kada susidūrėte su situacija, kai tai, ką planavote padaryti, pasirodo, yra sudėtingiau, nei tikėjotės. Tai reikalauja daugiau laiko, išteklių, energijos bei kitų resursų? Optimistiškai nusiteikę žmonės tvirtina: „Pasieksiu!“, „Jei yra noras, yra ir būdas!“ Realistiškiau į pasaulį žvelgiantys žmonės arba tyliai, arba atvirai protestuoja, tačiau ne visada būna išgirsti. Kai planas jau sudarytas, pusė tikslo, atrodo, pasiekta – kaipgi galima kažko nepasiekti?

Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse vaiko gimimas įprastai vienam iš tėvų reiškia karjeros pertrauką. Nors tiesioginė vaiko priežiūros atostogų svarba ir nauda yra akivaizdi, neįvertiname sukuriamos ekonominės namuose liekančio šeimos nario vertės. Dažniausiai namuose su kūdikiu liekančios mamos iki vaikui sukaks 2 metai yra remiamos vaiko priežiūros išmokų sistema. Tačiau ar paramų dydis atspindi sukuriamą vertę?

Apie tai, kodėl viešajam sektoriui naudingi centralizuoti atlygių tyrimai, kalbėjomės su Estijos finansų ministerijos Viešojo administravimo departamento patarėja Mariel Kivi.

Vasaros sezonu mūsų biurai tampa dar tuštesni nei įprastai. Žmonės mėgaujasi atostogomis ar dirba iš namų. 2023 m. atlikta mūsų apklausa rodo, kad tik 2 proc. darbdavių nesuteikia nuotolinio darbo galimybių kai kuriems arba visiems darbuotojams.

Pernai Europos Parlamentas ir Europos Komisija patvirtino ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą, kuri pirmą kartą siūlyta dar 2021 metais. Kaip teigia direktyvos iniciatoriai, ja siekiama sustiprinti teisinį teisingo atlygio reglamentavimą bei mažinti atotrūkį tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio. Ar ši direktyva tikrai bus tokia efektyvi ir padės išspręsti sudėtingas darbo rinkoje egzistuojančias problemas?

Aktyvus duomenų rinkimas, jų lyginimas, pokalbiai su vadovais – tai tik keli patarimai, kaip darbo pareigybes įvertinti teisingai ir sklandžiai.

Pokyčiai Baltijos šalių įmonių veiklos valdyme – neišvengiami. Ar įmonės jiems pasiruošusios?