2024-06-27
Mariel Kivi, Estijos finansų ministerijos Viešojo administravimo departamento patarėja
Kodėl Estijoje nuspręsta nuo 2011 m. vykdyti centralizuotai atliekamus kompensacijų tyrimus?
Decentralizavus darbo užmokesčio sistemą, sumažėja centralizuotas valstybės kišimasis į valstybės institucijų žmogiškųjų išteklių valdymą, todėl centralizuoto valstybinių pareigybių klasifikatoriaus egzistavimas bei palyginamųjų duomenų apie darbo užmokestį prieinamumas tampa dar svarbesni.
Valstybinių darbo vietų klasifikacija leis apžvelgti viešajame sektoriuje atliekamą darbą ir darbo užmokesčio sąnaudas. Jei žinome darbo vietų skaičių pagal pareigybių klasifikaciją, galime analizuoti įvairius rodiklius:
Klasifikacija taip pat leidžia palyginti atlyginimus, mokamus skirtingose institucijose už panašaus turinio darbą.
Kaip bus naudojami rezultatai ir kokią vertę jie sukurs institucijoms?
Institucijos naudoja rezultatus įgyvendindamos savo atlyginimų politiką, t. y. jei siekiama darbuotojams mokėti vidutinį rinkos atlyginimą, darbuotojų atlyginimai koreguojami pagal rezultatus (atsižvelgiant į institucijos biudžeto galimybes). Dauguma institucijų savo darbo užmokesčio lygį vertina valstybės tarnybos lygiu, tačiau yra ir tam tikrų darbuotojų grupių, kurių etalonas yra privatus sektorius. Ši informacija taip pat naudojama atlyginimų lygiui nustatyti įdarbinant darbuotojus.
Kas pasikeitė arba kokie sprendimai buvo priimti remiantis tyrimo rezultatais?
Remdamasi rezultatais, Finansų ministerija atlieka palyginimus pagal institucijas ir valdžios sektorius ir pateikia informaciją Vyriausybei, kuri savo ruožtu priima sprendimus, ar keisti darbo užmokesčio bazę ir kaip ją keisti. Kadangi metodika yra palyginama su privačiuoju sektoriumi, taip pat bus lyginami viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimai, kad būtų galima konkuruoti siekiant išlaikyti ir įdarbinti gerus specialistus.
Kaip organizuojamas procesas ir kaip paskirstomos funkcijos?
Finansų ministerija kasmet organizuoja viešuosius pirkimus darbo užmokesčio tyrimui atlikti, išplatina institucijoms informaciją apie tyrimo vykdymą ir organizuoja grupių susitikimus, kuriuose peržiūrimi etatai ir siūlomi pakeitimai. Po to ministerija perduoda duomenis pasirinktam partneriui analizei atlikti. Pastarasis atlieka analizę ir suteikia institucijoms prieigą prie duomenų bazės, kad jos galėtų palyginti savo institucijos pareigybes su viešojo ir privataus sektoriaus darbo užmokesčio statistika. Be to, ministerija renka pasiūlymus dėl pareigybių klasifikatoriaus pakeitimų, o partneris parengia atnaujintą dokumentą.
Kaip skiriasi darbo rinka privačiame ir viešajame sektoriuose ir ar tai turi įtakos darbo užmokesčio praktikai?
Darbuotojų judėjimas iš viešojo į privatų sektorių yra skatinamas, todėl darbo užmokesčio lygis turi būti konkurencingas. Kartu yra nemažai darbo vietų, kurias sunku palyginti su privačiu sektoriumi, pavyzdžiui, policijos pareigūnai, gelbėtojai, politikos formuotojai, valstybinės priežiūros darbuotojai ir pan. Kadangi kompensacijų tyrimo metodika panaši į privataus sektoriaus, palyginimą su privačiu sektoriumi galima nustatyti įvertinus skirtingus darbus.
Kokia yra Estijos valstybės tarnybos patirtis taikant su darbo rezultatais susijusį darbo užmokestį?
Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kintamojo darbo užmokesčio, arba darbo užmokesčio už veiklos rezultatus, apribojimai: jis negali viršyti 20 proc. valstybės tarnautojo metinės bazinės algos. Dėl šios priežasties valstybės institucijos nemoka labai didelių priedų už veiklos rezultatus. Dėl to atsiranda didesnis darbo užmokesčio atotrūkis nuo privačiojo sektoriaus pagal bendrą darbo užmokesčio dydį.