Kur rasti informaciją apie darbo užmokestį ir kaip teisingai ją įvertinti?

2024-10-21

Anta Praņēviča, „Figure Baltic Advisory“ valdybos narė ir vadovaujanti konsultantė

Yra daug šaltinių, kuriuose galima rasti informacijos apie darbo užmokestį – daugelyje šalių didžiausios darbo užmokesčio duomenų bazės skelbiamos atitinkamų institucijų interneto svetainėse ar nurodomos darbo skelbimuose. Žinoma, neretai pasitaikantis šaltinis yra ir „kaimynas pasakė“. Visgi, dažnai įvairiuose šaltiniuose pateikiama informacija gali skirtis, o tai gali ir lengvai suklaidinti darbo ieškančius asmenis. Kodėl atsiranda tokių neatitikimų ir kaip reikėtų vertinti turimą informaciją? 

Prieš dešimt metų informacija apie darbo užmokestį buvo laikoma komercine paslaptimi. Darbuotojai ne tik nekalbėdavo apie savo atlyginimus, bet dažnai jų darbo sutartyse būdavo įtraukiamos nuostatos, draudžiančios aptarinėti atlyginimus. Darbo užmokestis nebuvo skelbiamas darbo skelbimuose, o internetinės priemonės, skirtos dalytis informacija apie darbo užmokestį, nebuvo populiarios. Tačiau 2024 m. informaciją apie darbo užmokestį rasti lengviau nei bet kada anksčiau. 

Darbdaviams vis dažniau tenka aiškinti, kaip nustatomi atlyginimai, ir paneigti iš įvairių šaltinių gaunamą informaciją. Dėl šios priežasties parengiau šiuo metu prieinamų informacijos apie darbo užmokestį šaltinių santrauką ir kaip juos vertinti.

Pradėkime nuo oficialios informacijos apie darbo užmokestį. Pavyzdžiui, Latvijoje tokią informaciją galima rasti Valstybinės pajamų tarnybos interneto svetainėje. Lietuvoje tam tikrus duomenis apie darbo užmokestį galima sužinoti „Rekvizitai.lt“, „Sodros“ ar valstybinių institucijų tinklapiuose, o Estijoje – Estijos mokesčių ir muitų valdybos tinklapyje.

Tačiau naudojantis šiuo išsamiu duomenų šaltiniu reikia atsižvelgti į tam tikrus niuansus. Darbų klasifikavimas grindžiamas profesijų klasifikatoriumi, ir nors šis sąrašas yra platus, jis ne visada tiksliai atspindi konkrečias pareigų pareigas. Pavyzdžiui, pareigybės pavadinimas „projektų vadovas“ gali reikšti „IT projektų vadovą“, kurio vidutinis valandinis įkainis yra 17,46 Eur. Tai taip pat gali reikšti ir „finansinių produktų kūrimo projektų vadovą“, kurio įkainis mažesnis – 12,09 Eur. Taip pat „kreditų projektų vadovą“ – 13,59 Eur arba „kultūros projektų vadovą“ – 7,77 Eur. 

Pavadinimas „projektų vadovas“ toliau neskirstomas ir nenurodomas projektų mastas – ar tai būtų apskaitos programinės įrangos diegimas kelis šimtus tūkstančių eurų pajamų turinčioje įmonėje, ar tarptautinėje įmonėje. Vidutinis valandinis įkainis neatsako į klausimą, kiek reikia mokėti kiekvienam projekto vadovui. Be to, ši sistema nėra apsaugota nuo šešėlinės ekonomikos ir įvairių schemų.

Latvijoje, kaip ir kitose šalyse, norint sužinoti darbo užmokestį, galima naudotis lengvai prieinamomis ir patogiomis priemonėmis, tokiomis kaip Algas.lv, „Meetfrank“ ir „Glassdoors“. Tai nemokami įrankiai, kuriais naudodamiesi darbuotojai gali surinkti informaciją apie konkrečių pareigybių atlyginimų lygį, tiesiog užpildydami trumpą apklausą apie save. Darbdaviams šios priemonės padeda suprasti, kaip darbuotojai suvokia atlyginimų lygį. Tačiau į ką turėtumėte atkreipti dėmesį naudodamiesi šiomis priemonėmis? 

Įsitikinkite, kad klasifikacija yra tinkama ir kad lyginamos panašios pareigybės. Net jei pareigų pavadinimas toks pat, pavyzdžiui, „personalo specialistas“, pareigos ir darbo krūvis gali labai skirtis. 

Iš patirties žinau, kad darbuotojai dažnai painioja bruto ir neto darbo užmokestį, pamiršta apie premijas ir yra linkę pervertinti savo vaidmenį (pavyzdžiui, specialistas gali save laikyti vyresniuoju specialistu, nors realybėje taip nėra). Be to, nėra būdo patikrinti, ar darbuotojo įvesta informacija yra tiksli. Nepaisant to, šios priemonės yra naudingos renkant informaciją ir ruošiantis diskusijoms dėl atlyginimo, tačiau nepamirškite, kad šie duomenys yra tik gairės.

Mano „mėgstamiausias“ informacijos šaltinis yra „mano kaimynas sakė“. Šis „kaimynas“ gali būti vaikystės draugas, pusbrolis, dėdė ar bet kas kitas – pagrindinė mintis ta, kad kažkas girdėjo, kiek kas nors kitas uždirba konkrečioje vietoje. Įdomi informacija, bet, deja, šiuo šaltiniu reikėtų mažiausiai pasitikėti. Kodėl tokią informaciją reikėtų priimti su trupučiu „druskos“? 

Tokiuose pasisakymuose beveik visada painiojami bruto ir neto atlyginimai, neatsižvelgiama į skirtumus, darbo specifiką, krūvį, pareigas, atsakomybę, savarankiškumą, bendradarbiavimo lygį, darbo valandas, premijas ir kt. Be to, neaišku, ar aptariamas atlyginimas yra teisėtas ir mokamas pagal darbo sutartį. Ir, žinoma, didelį vaidmenį atlieka natūralus žmonių polinkis pagražinti, dramatizuoti ir perdėti. Tad nors tokie pokalbiai gali atrodyti įdomūs, tačiau kol kas nors jums neparodys savo atlyginimo čekio, geriau į šias istorijas žiūrėti skeptiškai.

Patikimesnis šaltinis yra darbo užmokesčio tyrimai, kuriuose naudojamas struktūrizuotas darbo vietų vertinimo metodas ir išsamus darbo vietų katalogas, pagal kurį klasifikuojamos visos tyrime analizuojamos pareigybės. Taip užtikrinama, kad būtų lyginami iš esmės vienodų pareigybių atlyginimai, pavyzdžiui, vyresniojo buhalterio atlyginimas lyginamas su kito vyresniojo buhalterio atlyginimu arba didelės organizacijos vyriausiojo buhalterio atlyginimas lyginamas su kitos didelės organizacijos vyriausiojo buhalterio atlyginimu. 

Kitas svarbus veiksnys yra tai, kad įmonės duomenis šiems tyrimams pateikia naudodamos standartizuotą duomenų formą – nekyla painiavos dėl to, ar sumos yra bruto, ar neto, ar įtrauktos premijos. Visi duomenys pateikiami kaip bruto, atskirai nurodant pagrindinį atlyginimą arba valandinį įkainį, taip pat premijas, mėnesines skatinamąsias išmokas, metines premijas ir pan. 

Darbo vietos klasifikuojamos bendradarbiaujant su žmogiškųjų išteklių vadovais, padalinių vadovais arba įmonės vadovybe, užtikrinant, kad pareigybės būtų priskirtos tinkamoms kategorijoms. Duomenys teikiami apie visus darbuotojus, ne tik apie laisvas darbo vietas, todėl pateikiama išsami informacija apie visų pareigybių atlyginimus. Duomenys kaupiami statistiškai, todėl šias apklausas galima naudoti tiek planuojant atlyginimų biudžetus, tiek peržiūrint individualius atlyginimus.

Informacijos apie atlyginimus mūsų rinkoje tikrai nebetrūksta. Tai reiškia, kad ją vis dažniau aptarsime ne tik su kaimynais, bet ir su savo darbuotojais. Pravartu žinoti, kur ir kokia informacija prieinama, suprasti jos patikimumą ir kaip ją panaudoti savo naudai. O geriausias scenarijus yra tada, kai vadovai ir darbuotojai gali atvirai ir su pasitikėjimu kalbėtis šia tema.