2025-05-09
Olga Dzene, „Figure Baltic Advisory“ lyderystės ugdymo ekspertė
„Baltijos šalyse trūksta stiprių lyderių“ – ši frazė dažnai girdima kalbant apie privatų ar viešąjį sektorių. Taip pat neretai minimas vadinamasis „lyderystės genas“, kurį esą turi tik išrinktieji. Tačiau šiuolaikinis mokslas rodo, kad lyderystė nėra biologinės kilmės – tai įgūdis, kurį gali išsiugdyti kiekvienas. Todėl mintį apie „lyderystės geną“ derėtų laikyti mitu ir palikti praeityje.
Moksliniame žurnale „The Leadership Quarterly“ publikuotas tyrimas „The Determinants of Leadership Role Occupancy: Genetic and Personality Factors“ atskleidžiama, kad tik apie 30 proc. lyderio savybių yra paveldimos, o net 70 proc. galima įgyti per mokymąsi ir patirtį. Tai reiškia, kad nei charizma, nei ekstraversija, nei „kibirkštėlė akyse“ nėra lemiami veiksniai. Svarbiausia – ar žmogus nori tapti lyderiu ir ar yra pasiryžęs investuoti į save. Tai kelias, kuriuo gali eiti kiekvienas.
Motyvacija, patirtis ir tapatybė
Vis dėlto, vien įgūdžių mokymosi nepakanka – svarbu ir tai, kas žmogų veda iš vidaus. Todėl ypač svarbūs trys tarpusavyje susiję elementai: motyvacija, ankstyva patirtis ir tapatybė.
Motyvacija, arba noras tapti lyderiu, yra pagrindinė jėga, skatinanti mokytis, tobulėti ir prisiimti atsakomybę. Ši iš vidaus kylanti jėga retai būna atsitiktinė – dažnai ji kyla iš ankstesnių patirčių, pripažinimo ir tikėjimo, kad žmogus gali daryti įtaką įvykiams.
Ankstyva patirtis leidžia ugdyti lyderystės įgūdžius nuo mažens – organizuojant klasės renginius ar dalyvaujant mokinių savivaldoje. Tokios patirtys stipriai formuoja žmogaus pasitikėjimą savo gebėjimais. Konsultacijų bendrovė „McKinsey & Company“ pabrėžia, kad ir tėvai atlieka svarbų vaidmenį formuojant vaiko lyderystės pagrindus. Kai tėvai palaiko vaiką, skatinantį organizuoti, prisiimti atsakomybę ar vadovauti kitiems – tiek mokykloje, tiek užklasinėje veikloje ar šeimoje – šios patirtys ne tik didina pasitikėjimą savimi, bet ir padeda pamatus gebėjimui įkvėpti bei veikti.
Lyderio tapatybė – tai, ar žmogus pats save mato kaip lyderį – taip pat yra itin reikšminga. Jei vidinis įsitikinimas „aš galiu vadovauti“ tampa asmens tapatybės dalimi, jis sąmoningai ieškos galimybių augti ir daryti įtaką. Žurnale „Human Resource Management Review“ publikuotame tyrime „A Multilevel, Identity-Based Approach to Leadership Development“ teigiama, kad lyderio tapatybės formavimas glaudžiai susijęs su ilgalaikiu asmeniniu augimu ir lyderystės efektyvumu.
Šie trys elementai stiprina vienas kitą: motyvacija skatina ieškoti patirties, patirtis stiprina tapatybę, o tapatybė toliau kursto norą augti ir tobulėti kaip lyderiui.
Nebūtina būti ekstravertu – svarbu būti autentišku
Ar lyderis turi būti garsus, pasitikintis savimi ir visada pasirengęs kalbėti viešai? Nebūtinai. Puikūs lyderiai gali būti ir intravertai, kurie klauso, analizuoja, numato žingsnius į priekį ir kuria pasitikėjimą. Žurnale „Academy of Management Journal“ publikuotas tyrimas „Reversing the Extraverted Leadership Advantage: The Role of Employee Proactivity“ pabrėžia, kad vadovauti – nereiškia dominuoti. Svarbiausia sėkmingų lyderių savybė – nuoširdus rūpestis savo žmonėmis: jie palaiko, teikia grįžtamąjį ryšį ir padeda kitiems augti.
Lyderystė vystosi žingsnis po žingsnio
Lyderystė nėra „viskas arba nieko“ savybė – tai nuolatinis tobulėjimo procesas. Kiekvienas lyderystės lygmuo kelia naujų iššūkių ir reikalavimų, o jų supratimas padeda kryptingai augti.
Kiekvienas lyderystės lygis reikalauja naujų įgūdžių. Gera žinia – jų galima išmokti. Tikruoju klausimu tampa ne „ar aš esu lyderis?“, o „ar aš noriu išmokti būti lyderiu?“
Kaip Latvijos lyderiai atrodo tarptautiniame kontekste?
Latvijos lyderiai yra tikslo siekiantys, greiti ir orientuoti į rezultatus. Didelis darbo tempas ir reiklumas dažnai laikomi pranašumu vietiniame kontekste, tačiau tarptautinėje aplinkoje šios savybės ne visuomet iškart įvertinamos.
Šiaurės šalyse, tokiose kaip Švedija ir Suomija, lyderystė dažnai yra įtrauki, konsultacinė, o sprendimų priėmimas trunka ilgiau, bet yra labiau kolektyvinis. Be tinkamos komunikacijos Latvijos lyderių tiesmukumas kartais gali būti suvokiamas kaip autoritarizmas. Norint būti veiksmingu tarptautinėje erdvėje, vien kompetencijos nepakanka – būtina suprasti kultūrinius skirtumus ir gebėti prisitaikyti.
Ką apie lyderius galvoja organizacijos?
Organizacijos požiūris į lyderystės ugdymą stipriai veikia jos lyderystės kultūrą. Jei tikima, kad lyderiais gimstama, tuomet pirmenybė teikiama samdymui iš išorės. Jei tikima, kad lyderiai gali būti ugdomi – investuojama į vidinius talentus ir jų augimą.
Žurnale „Harvard Business Review“ publikuotas tyrimas „Are Leaders Born or Made?“ parodė, kad 52 proc. aukščiausio lygio vadovų tiki, jog lyderystės galima išmokti, 19 proc. mano, kad lyderiai gimsta, o 29 proc. įsitikinę, kad galimi abu variantai.
Lyderystė – ne titulas, o įtaka ir augimas
Lyderis – tai ne pozicija ar statusas. Lyderis – tai žmogus, kuris daro įtaką, įkvepia ir padeda augti kitiems. Tai ne talentas, skirtas išrinktiesiems – tai kompetencija, kurią gali išsiugdyti kiekvienas, kuris nori mokytis ir tobulėti.