Šių metų darbuotojų tobulėjimo pokalbių pagrindinė tema – pagrindiniai ar ateities įgūdžiai?
2025-02-13
Irja Rae, „Figure Baltic Advisory“
Akivaizdu, kad įgūdžiai tampa vis reikšmingesniu konkurenciniu pranašumu šiuolaikinėje darbo rinkoje. Tačiau kur sutelkti dėmesį: į šiandien itin reikalingus pagrindinius įgūdžius ar įgūdžius, kurie bus svarbūs ateityje? Šį klausimą nagrinėja naujausias „Harvard Business Review“ straipsnis „Mokytis naujų įgūdžių ne visada apsimoka“. Straipsnyje pateikiamos išsamios gairės ir praktinės rekomendacijos, kaip darbuotojams ir darbdaviams strategiškai planuoti įgūdžių ugdymą, siekiant išlikti konkurencingiems ir efektyviems.
Pagrindiniai įgūdžiai, o ne ateities tendencijos
Darbo rinka sparčiai keičiasi, o naujų įgūdžių poreikis nuolat auga. Tačiau „Harvard Business Review“ pabrėžia, kad dėmesys pagrindiniams įgūdžiams yra net penkis kartus veiksmingesnis gerinant darbo rezultatus, palyginti su „ateities įgūdžių“ mokymusi, kurie dažnai neturi tiesioginio pritaikymo.
Kodėl mažiau reiškia daugiau?
Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje lengva pasiduoti pagundai kaupti naujus įgūdžius, tikintis, kad jie padidins vertę darbo rinkoje. Tačiau dažnai šie įgūdžiai iš karto nepritaikomi praktikoje ir lieka tik teorinėmis žiniomis, kurios ilgainiui gali prarasti aktualumą. Štai kodėl svarbu suprasti, kuo pagrindiniai įgūdžiai skiriasi nuo ateities įgūdžių.
- Pagrindiniai įgūdžiai. Tai praktiniai, stabilūs įgūdžiai, kurie ilgainiui nesikeičia ir tiesiogiai prisideda prie kasdienio darbo atlikimo. Pavyzdžiui, automatikos inžinieriui pagrindiniai įgūdžiai apima PLC valdiklių programavimą, gedimų šalinimą ir grandinių schemų skaitymą. Šie įgūdžiai yra iš karto pritaikomi ir sudaro tvirtą pagrindą, leidžiantį toliau tobulinti kompetencijas.
- Ateities įgūdžiai. Tai įgūdžiai, kurių vertė atsiskleidžia ilguoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu paremtas gedimų prognozavimas taps aktualus tik tada, kai įmonė įdiegs tam reikalingas sistemas.
Įgūdžiai be praktinio pritaikymo dažnai lieka abstraktūs ir iš tikrųjų nesukuria darbuotojui pridėtinės vertės. Priešingai, pagrindinių įgūdžių ugdymas duoda tiesioginių rezultatų ir pagerina kasdienę veiklą.
Kaip sutelkti dėmesį į tai, kas svarbu?
- Nustatykite įgūdžių prioritetus. Sudarykite kiekvienos pareigybės 10 pagrindinių įgūdžių, kurie šiuo metu yra svarbiausi verslui, sąrašą. Pavyzdžiui, buhalterio atveju daugiausia dėmesio galėtumėte skirti finansinės atskaitomybės standartams, biudžeto sudarymui ir programinės įrangos naudojimo patirčiai.
- Paaiškinkite pagrindinių įgūdžių naudingumą. Darbdaviai turėtų parodyti darbuotojams, kaip bendrųjų įgūdžių ugdymas pagerins darbuotojų darbo rezultatus ir sukurs naujų karjeros galimybių tiek organizacijoje, tiek už jos ribų. Aiški sąsaja su nauda darbuotojams padidins žmonių motyvaciją.
- Pradėkite nuo mažų dalykų. Rekomenduoju pradėti mokymus ir įgūdžių tobulinimą mažesnėse grupėse, kad būtų galima įvertinti rezultatus ir pritaikyti metodą prieš pradedant jį įgyvendinti plačiau.
- Ateities įgūdžius vertinkite kaip strateginį priedą. Naujų įgūdžių mokymasis turėtų būti kryptingas ir tiesiogiai derėti su svarbiausiais verslo tikslais. Pavyzdžiui, mokytis naudotis dirbtiniu intelektu pagrįstais sprendimais verta tik tada, kai atitinkama technologija jau yra įdiegta įmonėje. Kai darbuotojai sutelks dėmesį į tvirtų pagrindų kūrimą, jie jausis labiau pasitikintys savo darbu, pagerės jų darbo rezultatai, o darbdavys turės galimybę teikti didesnę vertę savo klientams ar partneriams. Be to, taikant šį metodą išvengiama išteklių švaistymo įgūdžiams, kurių naudingumas ir panaudojimo galimybės šiuo metu neaiškios arba paaiškės tik tolimoje ateityje.
Mažiau yra daugiau
Tobulinant įgūdžius svarbiausia yra kokybė, o ne kiekybė. Pagrindinių įgūdžių stiprinimas yra efektyviausias būdas darbuotojams išlikti konkurencingiems darbo rinkoje, o darbdaviams – didinti veiklos efektyvumą, investuojant į talentų kapitalą. Nors ateities įgūdžiai taip pat reikšmingi, jų įtraukimas į mokymo programas turi būti kruopščiai apgalvotas ir kryptingas. Be pakankamos praktikos šie įgūdžiai dažniausiai lieka tik teorinėmis žiniomis, kurios nesuteikia realios pridėtinės vertės.