Šiuolaikinės veiklos valdymo strategijos įsitvirtina ir Baltijos šalyse
2024-04-24
Irja Rae, "Figure Baltic Advisory" vadovaujanti partnerė
Naujausias tyrimas atskleidė, kad pokyčiai įmonių veiklos valdyme Baltijos šalyse vyksta gana sparčiai. Visgi, norint išlaikyti konkurencingumą, įmonės turi sparčiau reaguoti į pokyčius ir diegti reikiamas veiklos valdymo naujoves.
Sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje, įvertinti dabartinę įmonių veiklos valdymo situaciją ir ateities kryptis Baltijos šalių organizacijose padeda praėjusių metų liepos rugsėjo mėnesiais atliktas tyrimas „Šiuolaikinės veiklos valdymo praktikos 2023 m.“
Tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Vienos universiteto prof. dr. Isabella Grabner, Vlericko verslo mokyklos prof. dr. Aleksandra Klein ir „Figure Baltic“ ekspertais, remiasi atsakymais, gautais iš 90 įvairių organizacijų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Jis apima daugiau nei 11 pramonės šakų.
Pagrindinės veiklos valdymo tendencijos pasaulyje
Visame pasaulyje pereinama prie dinamiškesnių ir įtraukesnių veiklos valdymo strategijų. Tradicinė praktika užleidžia vietą metodams, kurie suteikia daugiau dėmesio darbuotojų skatinimui, augimui, nuolatinio grįžtamojo ryšio kūrimui ir įgalinimui. Šie pokyčiai atspindi platesnį požiūrį, kad veiklos valdymo sistemos turi padėti ne tik įgyvendinti organizacijos tikslus, bet ir prisidėti prie darbuotojų gerovės bei tobulėjimo.
Baltijos šalių organizacijos: kritiška refleksija
Įmonių apklausa atskleidė, kad Baltijos šalių organizacijos yra kryžkelėje, spręsdamos perėjimo klausimus nuo senosios prie naujos kartos veiklos valdymo praktikos. Daugiau nei pusė apklaustų įmonių vis dar pasikliauja priverstinio paskirstymo metodais – praktikos, kuri, nors ir patikrinta laiko, dažnai sukelia šališkumą ir gali demotyvuoti darbuotojus. Be to, pastebimas ir alternatyvių vertintojų įtraukimo didėjimas, o tai rodo, kad palaipsniui diegiama šiuolaikiškesnė vertinimo praktika.
Siekis kurti naują darbo realybę
Pandemija neabejotinai paspartino darbo aplinkos pokyčius, išryškindama lankstumo, darbuotojų gerovės ir nuotolinio darbo politikos integravimo svarbą. Baltijos šalių įmonės parodė, kad yra pasiryžusios prisitaikyti prie šios naujos realybės, tad dauguma jų leidžia dirbti nuotoliniu būdu ir lanksčiai nustato darbo laiką. Iš 2024 m. planų matyti, kad ketinama toliau taikyti duomenimis pagrįstą veiklos vertinimą ir skatinti dažnesnį grįžtamąjį ryšį bei peržiūrą, nors radikalesni pokyčiai vis dar retesni.
Lyčių nelygybės problemos sprendimas
Apklausa taip pat atskleidė lyčių nelygybės darbo vietoje problemą, nes vyresniųjų vadovų ir vadovų pozicijose vis dar egzistuoja „stiklo lubos“. Nors Baltijos šalių organizacijos įgyvendina politiką, kuria siekiama suteikti moterims daugiau galių ir remti lyčių lygybę, dar yra kur tobulėti, ypač mažinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus ir užtikrinant lygias galimybes visiems.
Rekomendacijos Baltijos šalių įmonėms
Norėdamos išlikti konkurencingos ir reaguoti tiek į pasaulines tendencijas, tiek į savo darbuotojų lūkesčius, Baltijos šalių įmonės turi sparčiau diegti šiuolaikinę veiklos valdymo praktiką. Tai apima:
- perėjimą nuo tradicinių vertinimo metodų prie labiau holistinių ir nuolatinį grįžtamąjį ryšį teikiančių metodų
- lankstumo ir gerovės, kaip pagrindinių darbo aplinkos komponentų, diegimą.
- aktyvų darbą siekiant panaikinti „stiklo lubas“ ir skatinti lyčių lygybę visais organizacijos lygmenimis.
Išvados
Tyrimas „Šiuolaikinė veiklos valdymo praktika 2023“ suteikia neįkainojamų įžvalgų apie iššūkius ir galimybes, su kuriomis susiduria Baltijos šalių organizacijos. Šioms įmonėms pereinant prie modernesnių veiklos valdymo sistemų, jų sėkmė priklausys nuo gebėjimo prisitaikyti, diegti naujoves ir puoselėti įtraukią bei įgalinančią darbo aplinką.
Šiame kontekste galime prisiminti Will Rogers (1879–1935 m.), amerikiečių aktoriaus ir humoristo, žodžius, kurie atspindėjo XX a. pradžios Amerikos visuomenės esmę: „Kelias į sėkmę nusėtas daugybe viliojančių stovėjimo aikštelių.“ W. Rogers savo humoru priminė mums, kad nors pasaulis per pastaruosius 120 metų ir pasikeitė, kelionė į pažangą visuomet reikalauja išėjimo iš komforto zonos. Baltijos šalių organizacijoms patiriant nuolatinę kaitą, efektyvūs pokyčiai gali tapti raktu į sėkmę.
Kita organizacijų apklausa bus atliekama 2025 m.