Naujoji ES direktyva sieks užtikrinti vienodą atlyginimą panašų darbą dirbantiems žmonėms

2024-03-05

Kristiāna Boša ir Irja Rae, „Figure Baltic Advisory“ ekspertės

Gyvename laikais, kai vis dar egzistuoja moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai, o įmonių valdybose didžiausią dalį dažniausiai sudaro vyrai. Tad kokie darbo užmokesčio skirtumai šiuo metu vyrauja Baltijos šalyse?

Kaip rodo naujausia „Eurostat“ statistika, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Estijoje siekia 20,5 proc., Latvijoje – 14,6 proc., o Lietuvoje – 12 proc.

Moterų vadovių trūkumas ir darbo užmokesčio skirtumai nėra tik Baltijos valstybių problema, tai egzistuoja bene kiekvienoje ES šalyje. Visgi, yra šalių, kuriose padėtis sparčiai gerėja. Kodėl? Ryžtingi pokyčiai pasiekiami tada, kai įstatymų leidėjai, viešasis sektorius ir verslas ilguoju laikotarpiu sprendžia šią problemą sistemingai. Tai daroma, nes visuomenė pripažįsta šią problemą ir supranta, kad nelygiavertiška visuomenė vystosi lėčiau ir joje yra daug neteisybės. Jei mes, kaip darbuotojai, darbdaviai ir piliečiai suprasime, kaip svarbu yra spręsti šią problemą, pamatysime didesnę pažangą ir savo visuomenėse.

Nauja ES direktyva – skaidri, teisinga ir aiški atlyginimų politika

ES aktyviai sprendžia lyčių lygybės klausimą, o tai taip pat skatina mūsų darbdavius ieškoti sprendimų, kurie padėtų mažinti nelygybę bei moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus. Po kelerių metų, 2026 metų vasarą, įsigalios naujas teisės aktas su aiškiu tikslu – atlyginimų politika visoje ES turi būti skaidri ir atvira visiems, o už panašų darbą privalo būti mokamas panašus atlyginimas, nepaisant lyties, amžiaus ar kitų subjektyvių veiksnių.

Direktyvos tikslas – padidinti atlyginimų politikos skaidrumą ir laikui bėgant panaikinti panašų darbą dirbančių vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus. Šiam tikslui įgyvendinti darbdaviai turi nustatyti, kurie darbuotojai įmonėje dirba panašios vertės darbą ir užtikrinti, kad jiems būtų mokamas vienodas atlygis. Taip pat organizacijos turės išmatuoti panašų darbą dirbančių moterų ir vyrų atlyginimų skirtumą ir skelbti šią informaciją savo įmonės tinklalapyje. Taigi darbdaviai privalės ne tik kurti, bet ir skaidriai bei aiškiai savo darbuotojams iškomunikuoti naujas darbo užmokesčio taisykles bei sistemas.

Duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą pirmosios turės atskleisti didžiosios kompanijos ir listinguojamos bendrovės, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų. Tačiau iki 2031 m. ši prievolė bus taikoma ir organizacijoms, kuriose dirba nuo 100 iki 149 darbuotojų. Šiuo metu mažiau aiškumo yra dėl smulkesnių darbdavių, turinčių mažiau nei 100 darbuotojų, tačiau tikimasi, kad ir jie turės taikyti panašias taisykles.

Panašios vertės darbas – panašios vertės atlyginimas

Įgyvendinant direktyvą, labai svarbu, kad būtų įtraukta „palyginamosios vertės darbo“ sąvoka. Tai reiškia, kad darbdaviai turi nustatyti, kurie darbuotojai įmonėje dirba panašios vertės darbą ir užtikrinti, kad jiems būtų mokamas vienodas atlygis. Darbo vertinimai turi būti atliekami remiantis vienodais ir iš anksto nustatytais kriterijais, kurie neleidžia diskriminuoti. Palyginamosios vertės darbas vertinamas pagal darbui reikalingas žinias ir įgūdžius, darbo sudėtingumą ir kitus objektyvius kriterijus.

Išsamus darbo įvertinimas leidžia identifikuoti panašios vertės darbus dirbančius darbuotojus, bet ir palyginti darbus skirtinguose sektoriuose. Direktyva numato, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas už panašios vertės darbus turėtų būti mažesnis nei 5 proc. Jei atotrūkis didesnis, darbdavys turi objektyviai pagrįsti, kodėl susiformavo tokia situacija. Jei objektyvaus ir lyčiai neutralaus pagrindimo nėra, skirtumas tarp atlygių privalo būti panaikintas. Kitu atveju, darbdaviui gali būti skiriama bauda. 

Kalbant apie darbo užmokesčio skaidrumą, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad naujoji direktyva palies ne tik darbuotojus, bet ir darbo ieškančius asmenis. Darbdaviai per darbo pokalbius dažnai klausia, kokio atlyginimo pageidautų besidarbinantis žmogus. Įvairių apklausų duomenimis, moterys neretai pageidauja kuklesnio atlygio nei vyrai. Nuo šiol darbdaviai darbo skelbime, prieš pokalbį ar kitu būdu turės aiškiai nurodyti atlyginimą ar atlyginimo diapazoną už konkretų darbą ir nebegalės šios atsakomybės permesti pretendentams. 

Pokyčiams įgyvendinti prireiks kelerių metų

Kasmetinės mūsų rinkos tyrimų ir konsultacijų agentūros „Figure Baltic Advisory“ apklausos rodo, kad daugelis organizacijų jau išanalizavo ir patobulino savo darbo užmokesčio sistemas, pritaikydamos jas darbo rinkos ir organizacijos viduje vykstantiems pokyčiams. Daugelis darbdavių jau dabar pripažįsta, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas yra nesąžiningas ir ieško būdų, kaip jį sumažinti ir panaikinti. Tačiau susirūpinimą kelia santykinai stabili organizacijų ir įmonių dalis, kurioms sunku sukurti aiškius karjeros modelius, įdiegti ir organizuoti skaidrias darbo užmokesčio sistemas ir nuolat matuoti atlyginimą. 

Daugeliui darbdavių pradėti ruoštis šioms naujovėms reikėtų jau dabar. Darbo pozicijų vertinimui, atlyginimų sistemos analizei, problemų ir trūkumų nustatymui bei sprendimų paieškai gali prireikti mažiausiai metų. Svarbu pažymėti, kad direktyva įpareigoja darbdavius ne tik įvertinti bazinį darbo užmokestį, bet ir kintamuosius darbo užmokesčio elementus.

Nauda darbdaviams 

Direktyva siekiama apsaugoti darbuotojus, skatinti lyčių lygybę darbo vietoje ir motyvuoti darbdavius kurti skaidresnę, teisingesnę ir patrauklesnę atlyginimų sistemą.

Be darbo analizės, aiškios darbo užmokesčio sistemos ir karjeros modelio bei pagrįstos atlyginimų politikos bus sunku laikytis naujosios direktyvos. Tačiau kurdami modernias darbo užmokesčio sistemas ir taip laikydamiesi direktyvos reikalavimų, darbdaviai taip pat laimi. Aiškiai struktūrizuota ir reguliariai naudojama darbo užmokesčio ir išmokų sistema skatina priimti teisingus sprendimus dėl darbuotojų užmokesčio bei padeda didinti savo patrauklumą konkurencingoje rinkoje, aiškiai parodydama, kad organizacija skatina lygiavertiškumą ir kovoja prieš bet kokią diskriminaciją.